Krašto žymūs žmonės

Bahuševičius Francišakas (Францiшак Казiмiравич Багушевiч) (1840-03-21–1900-04-28) – baltarusių rašytojas. Gimė Svironių kaime (Rukainių sen.).

Bekiu Augustas Liudvikas (Ludvik August Becu) (1771-05-03–1824-08-26) – žymus mokslininkas, medicinos ir filosofijos mokslų daktaras, žinomo lenkų poeto Julijaus Slovackio patėvis. Nuo 1818 m. gyveno Mickūnuose, kurie buvo jo nuosavybė.

Bžostovskis Povilas Ksaveras (Paweł Ksawery Brzostowski) (1739-03-30 –1827-10-17) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas, kunigas. 1825–1827 m. Rukainių klebonas.

Giedraitis Antanas (Antoni-Karol Giedrajć) (1848-02-21–1909-10-26) – kunigaikštis, mokslininkas, pirmasis lietuvių geologas, gimė Karvyje (Vilniaus r.).

Jakavonis Ambraziejus (1886-02-05–1943) – lietuvių visuomenės veikėjas, lietuvybės puoselėtojas Vilniaus krašte. Klebonavo ir žuvo Eitminiškėse.

Karpovičius Timoteušas (Tymoteusz Karpowicz) (1921–2005) – lenkų poetas, prozaikas, dramaturgas ir vertėjas gimė Marijampolio seniūnijoje Žaliosios kaime.

Leduchovska Šv. Uršulė  (Św. Urszula Ledochowska) (1865-04-17–1939-05-29) – apaštalė, seserų uršuliečių kongregacijos įkūrėja. Seserų uršuliečių namai buvo įkurti ir Juodšiliuose (1924–1946).

Lukoševičius Juozas (Jozef Lukaszewicz) (1863-12-01–1928-10-20) – geologas, revoliucionierius – narodnikas, Vilniaus universiteto profesorius. Gimė Bikiškių kaime (Lavoriškių sen.).

Mackevičius Juozapas (Mackiewicz Józef) (1902-04-01–1985-01-31) – rašytojas, publicistas, politinis veikėjas. Antrojo pasaulinio karo metais gyveno Juodšiliuose.

Norkūnas Pranas (1908-02-01–1992-10-09) – gydytojas chirurgas, mokslininkas, visuomenės veikėjas. Gimė Marijampolio kaime.

Norkūnas Petras – habilituotas medicinos daktaras, chirurgas onkologas. Gimė 1912 metais Marijampolio kaime.

Moravskis Stanislovas (Stanisław Morawski) (1802-07-22–1853-10-06) – gydytojas, literatas, vienas įžvalgiausių XIX šimtmečio memuaristų, Filoretų ir Filomatų draugijos narys. Gimė Mickūnuose.

Naruševičius Adomas (Adam Stanisław Naruszewicz). Gimė (1733-10-20–1796-05-06) – istorikas, poetas, klebonas. 1774–1790 m. klebonavo Nemenčinėje.

Naumovičius Janas (Jan Naumowicz) (1902–1942) – kunigas, kuris, kartu su Švenčionėlių klebonu Boleslavu Bazevičiumi, 1942 metais buvo sušaudytas gestapininkų. Gimė Rudaminos seniūnijoje Šiaudinės kaime. Palaidotas Švenčionėlių kapinėse.

Obstas Janas Konradas (Jan Konrad Obst) (1876-12-24–1954-03-09) – operos dainininkas, publicistas, leidėjas, istorikas. 1934 m. nusipirko dvarelį Kirtimų kaime šalia Lavoriškių,  kur gyveno iki mirties.  Palaidotas Kirtimų kaimo kapinėse.

Pacas Mykolas Kazimieras (1624–1682-04-14) – Lietuvos didikas, karo vadas, politinis veikėjas. Mirė, o tiksliau žuvo Vokėje (dab. Vaidotai, Vilniaus r.).

Parčevskis Konstantinas (Konstanty Parczewski) (1801-08-19–1855-09-08) –  teisininkas, smuikininkas, 1831 m. sukilimo dalyvis. Gimė Raudondvario kaime.

Pilsudskis Juozas (Józef  Klemens Piłsudski) (1867-12-05–1935-05-12) – Lenkijos revoliucinis ir valstybės politinis veikėjas, Lenkijos maršalas, 1926–1935 m. Tarpukariu (1930–1935 m.) daug laiko praleisdavo Pikeliškėse savo vasaros rezidencijoje.

Pliaterytė Emilija (lenk. Emilia Plater). (1806-10-13–1831-12-23) – grafaitė, kilusi iš garsios Pliaterių giminės. 1831 m. sukilimo dalyvė, Lenkų kariuomenės kapitonė. 1831 m. Nemenčinės apylinkėse vadovavo sukilimui prieš carinės Rusijos priespaudą.

Ramanauskas-Vanagas Adolfas (1918-03-06–1957-11-09) – Lietuvos pedagogas, žurnalistas, karininkas, rezistentas, kovotojas už Nepriklausomybę, partizanų vadas, brigados generolas.

Sarbievijus Motiejus Kazimieras (Maciej Kazimierz Sarbiewski) (1959-02-24–1640-04-02) – jėzuitas, poetas, pamokslininkas, literatūros teorikas. Dalį praleistų Lietuvoje metų Sarbievijus gyveno Bezdonyse, kurie nuo 1609 m. priklausė jėzuitams.

Sirokomlė Vladislavas (Władysław Syrokomla, tikras vardas lenk. Ludwik Władysław  Franciszek Kondratowicz) (1823-09-29–1862-09-15) – lenkų poetas. 1853–1860 metais gyveno Bareikiškių dvarelyje (Rukainių sen.).

Slavinskis Petras (Piotr Sławiński) (1795-06-29–1881-05-30) – įžymus astronomas, Peterburgo MA narys, korespondentas. Gimė Kenos kaime  (Kalvelių sen.).

Slovackis Julijus (Juliusz Słowacki) (1809-09-04–1849-04-03) – lenkų poetas.  Gyvendamas Vilniuje, per atostogas poetas dažnai lankydavosi patėviui prof. A.L. Bekiu priklausiusiame dvare Mickūnuose (Vilniaus r.). Ant Mickūnų (Vilniaus r.) bažnyčios sienos yra paminklinė lenta, primenanti, kad 1826 m. spalio mėnesį poetas J. Slovackis dalyvavo iškilmingame šios bažnyčios pašventinime.

Sopočka Mykolas (Michał Sopoćko) (1888-11-01–1975-02-15) – kunigas, teologijos profesorius. Vokiečių okupacijos metais (1942–1944) seserys uršulietės kunigą nuo tremties slėpė Juodšilių kaime.

Taraškevičius Branislavas (Бранiслаў Адамавiч Тарашкевiч) (1892-01-20–1938-11-29) – baltarusių visuomenės ir politikos veikėjas, filologas. Gimė Mačiuliškių kaime (Lavoriškių sen.).

Zdziechovskis Marjanas (Marian Zdziechowski)  (1861-04-30–1938-10-05) – filosofas, slavistas, publicistas. Prieš II pasaulinį karą nupirko dvarą Sudervėje. Dabar šitame dvare yra Sudervės pagrindinė mokykla.

Žukovskis Piotras Banifacy (Piotr Bonifacy Żukowski) (1913-01-13–1942-04-10) – Romos katalikų bažnyčios palaimintasis, brolis pranciškonas. Gimė vienkiemyje Bran Rapa šalia Sklėriškių  (Nemenčinės sen.) 1831 m. Nemenčinės apylinkėse vadovavo sukilimui prieš carinės Rusijos priespaudą. 1831 m. Nemenčinė apylinkėse vadovavo sukilimui prieš carinės Rusijos priespaudą.

Vilniaus rajono garbės piliečio vardas suteikiamas Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių piliečiams už ypatingus nuopelnus Lietuvos Respublikai ir Vilniaus rajonui.

Dziekan Antonius (Antoni Dziekan) (1914-12-29–2004-02-12) – kunigas, teologijos magistras. Nuo 1962 m. klebonavo Sužionių parapijoje. Vilniaus rajono garbės piliečio vardas suteiktas  2002 metais už nuopelnus Sužionių parapijai bei Vilniaus kraštui.

Obrembski Juzef (Józef Obrębski) (1906-03-19–2011-06-07) – kunigas, monsinjoras. Nuo 1950 metų dirbo Maišiagalos parapijoje. Vilniaus rajono garbės piliečio vardas suteiktas 2001 metais už nuopelnus Lietuvai ir Vilniaus rajonui.   

Stelmachovski Andžej (Andrzej Stelmachowski) (1925-01-28–2009-04-06) – lenkų teisininkas, politikas, visuomenės veikėjas. Vilniaus rajono garbės piliečio vardas suteiktas 2002 metais už ypatingus nuopelnus Vilniaus rajono švietimui. 

Stančik Dariuš (Dariusz Stańczyk) – kunigas, visuomeninis veikėjas,  gimė Lenkijoje. 1993–1996 metais dirbo Šumsko šv. Mykolo Arkangelo parapijos klebonu. Vilniaus rajono garbės piliečio vardas suteiktas 2003 metais už nuopelnus Vilniaus rajonui. „Metų Lenko 2003“ titulo laimėtojas.

Tomaševskis Valdemaras (Waldemar Tomaszewski) (gimė 1965 m. Vilniuje) – inžinierius – Lietuvos ir Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių politinis bei visuomenės veikėjas, Lietuvos atstovas Europos Parlamente. Lietuvos Rinkimų Akcijos įkūrimo iniciatyvinės grupės koordinatorius. Nuo 1999 m. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas. Lenkijos Žečpospolitos Komandorų kryžiaus ordino „Už nuopelnus“ kavalierius, „Metų Lenko 2005“ titulo laimėtojas. 2015 m. birželio 26 d. už nuopelnus Vilniaus kraštui Vilniaus rajono savivaldybės taryba suteikė europarlamentarui Valdemarui Tomaševskiui Vilniaus rajono garbės piliečio vardą.

Počikovska-Janušauskienė Leokadija (gimė 1955 m. Baltarusijoje) – politikė, Lietuvos Seimo narė, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinė bei visuomenės veikėja. Nuo 1995 m. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narė, partijos pirmininko pavaduotoja. Nuo 2004 m. – Seimo narė, Valstiečių liaudininkų frakcijos narė. 2013–2014 – Žemės ūkio viceministrė. 2015 m. birželio 26 d. už nuopelnus Vilniaus kraštui Vilniaus rajono savivaldybės taryba suteikė Seimo narei Leokadijai Počikovskai Vilniaus rajono garbės piliečio vardą.

Gulbinovičius Henrykas (Henryk Gulbinowicz) – lenkų dvasininkas, kunigas katalikų kardinolas, Vroclavo (Lenkija) arkivyskupas metropolitas. Gimė 1923-10-17 Šukiškių kaime, Buivydžių sen. Yra parašęs apie 300 straipsnių moralinės teologijos, etikos, ekumenizmo klausimais ir Lenkijos rytinių žemių tematika. Jo gyvenimo šukis – „padėti tiems, kuriems gyvenime nepavyko“. Kardinolas pastoviai palaikė ryšius su savo gimtuoju Vilniaus kraštu. Pagal galimybes rėmė bažnyčių remontus, organizuodavo mokinių išvykas į Lenkiją ir t.t. Atvažiuodamas į Vilnių būtinai aplankydavo Buivydžius, kur praėjo jo vaikystė ir jaunystė, susitikinėjo su Vilniaus krašto tikinčiaisiais, aukodavo mišias. 1980 m. buvo paskirtas Vilniaus arkivyskupijos pietinės dalies apaštalinių administratoriumi 2015 m. balandžio 29 d. už nuopelnus Vilniaus kraštui Vilniaus rajono savivaldybės taryba suteikė kardinolui Henrikui Gulbinovičiui Vilniaus rajono garbės piliečio vardą.

Nominacija teikiama nuo 2003 metų regiono žmonėms, pasiekusiems geriausių rezultatų įvairiose veiklos srityse. Pirmojo laipsnio nominacija įvertinti asmenys apdovanojami Kunigaikščio Gedimino statulėle ir diplomu, antrojo laipsnio – sidabriniu medaliu su Kunigaikščio Gedimino bareljefu ir diplomu, trečiojo laipsnio – bronzos medaliu su Kunigaikščio Gedimino bareljefu ir diplomu.

2003 
Rimantas Gerdvilis  – III laipsnio nominacija grupėje „Už pasiekimus socialinės infrastruktūros vystymo srityje“.

2004
Steponas Kriaučiūnas  – II laipsnio nominacija grupėje „Už pasiekimus visuomeninio kapitalo (pilietiškumo) ugdymo srityje“.

2005
Ana Kotvicka  – III laipsnio nominacija  grupėje  „Už pasiekimus žmogiškojo kapitalo ugdymo srityje”.
Gediminas Karosas – I laipsnio nominacija grupėje „Už pasiekimus socialinės infrastruktūros vystymo srityje”.
Stefanija Stankevič  – II laipsnio nominacijos grupėje  „Už pasiekimus socialinės infrastruktūros vystymo srityje”.

2006
Pranas Kiznys – I laipsnio nominacija grupėje  „Už pasiekimus finansinio-gamybinio kapitalo stiprinimo srityje”.
Anton Feliks Stankevič – III laipsnio nominacija grupėje  „Už pasiekimus finansinio-gamybinio kapitalo stiprinimo srityje”.
Jadvyga Ingelevič  – I laipsnio nominacija  grupėje  „Už pasiekimus socialinės infrastruktūros vystymo srityje”.

2007
Tadeuš Aškelianec – II laipsnio nominacija  grupėje  „Už pasiekimus socialinės infrastruktūros vystymo srityje”.

2008
Gabriel Jan Mincevič – III laipsnio nominacija grupėje „Už pasiekimus žmogiškojo kapitalo ugdymo srityje”.
Jan Sinicki  – I laipsnio nominacija  grupėje  „Už pasiekimus socialinės infrastruktūros vystymo srityje“.
Algimant Banievič, Vladislav Kondratovič, Violeta Jankauskienė – Vilniaus apskrities viršininko padėkos raštais.

2011
Gabriel Jan Mincevič – III laipsnio apdovanojimas grupėje „Už pasiekimus žmogiškojo kapitalo ugdymo srityje”.
Virginijus Gumbaragis – II laipsnio nominacija  grupėje  „Už pasiekimus visuomeninio kapitalo (pilietiškumo) ugdymo srityje“.
Jurgita Pukienė – I laipsnio nominacija grupėje „Už pasiekimus socialinės infrastruktūros vystymo srityje”.
Gražina Boguslauskienė, Vladas Faustas Kuzelis, Marijona Jazukevičienė  – apdovanoti Lietuvis didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.

2013
Vida Žvirblienė – I laipsnio nominacijoje „Už pasiekimus socialinės infrastruktūros vystymo srityje”.
Marijan Kačanovski – II laipsnio nominacijoje „Už pasiekimus žmogiškojo kapitalo ugdymo srityje“.
Virginijus Gumbaragis – II laipsnio nominacijoje „Už pasiekimus finansinio – gamybinio kapitalo stiprinimo srityje“.

2014
Audronė Žičkutė  – III laipsnio nominacija  grupėje  „Už pasiekimus žmogiškojo kapitalo ugdymo srityje“.
Bronislovas Juozėnas – II laipsnio nominacijos grupėje  „Už pasiekimus socialinės infrastruktūros vystymo srityje“.
Juzef  Šostakovski – padėkos raštas grupėje „Už pasiekimus žmogiškojo kapitalo ugdymo srityje“.

Buinovska Fatima – Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos Vaidotų struktūrinio padalinio vyriausioji bibliotekininkė, aktyvi Lietuvos totorių bendruomenės narė, Keturiasdešimt totorių kaimo totorių bendruomenės pirmininkė, Nuo 2014 m. kaimo totorių bendruomenės leidžiamo informacinio biuletenio rusų kalba «Татарские вести» („Totorių žinios“) (prieinamas per internetą) redaktorė, knygų „Lietuvos totorių sakralinis paveldas: mečetės“ (2010 m.) ir „Kuchniasza tatarska: historia w strawie zawarta” (2012 m.) autorė. 2021 m. apdovanota Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

Čobotas Medardas (Czobot Medard) (1928-05-26–2009-08-30) – medicinos  mokslų daktaras, gydytojas, politikas, Kovo 11 Akto signataras. Gimė Medininkuose. Už veiklą išvaduojant Lietuvą nuo komunistinio režimo 1991 m. apdovanotas lenkų išeivijos Australijoje įsteigta „Polcul Fundatin“ premija. 2000 m. – už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą Valstybę – Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Karosas Gintaras – menininkas, Europos parko direktorius, gimė 1968-06-25 Kryžiokų kaime (Vilniaus r.). Už iniciatyvą ir kūrybiškumą 2001 metais įteiktas Vilniaus miesto apdovanojimas – Šv. Kristoforo statulėlė. 

Mackevičius Zygmuntas (Mackiewicz Zygmunt) – habil. medicinos mokslų daktaras, politikas. Gimė 1944-02-29 Ochotnikų km. (Vilniaus r.). 1977 m. vienas iš pirmųjų Lietuvos piliečių apdovanotas Prancūzijos Komandoro laipsnio ordinu. Už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę 2000 m. apdovanotas „Lituos nepriklausomybės“ medaliu.

Mincevič Gabriel Jan (Gabriel Jan Mincewicz) (1938-03-25–2016-12-07) – Lietuvos  ir Vilniaus rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, dirigentas, mokslų daktaras, kompozitorius, literatas. Oskaro Kolbergo ir Brolio Alberto vardo apdovanojimų laureatas, apdovanotas Tautinės edukacinės komisijos medaliumi, Lenkijos Respublikos  kryžiaus ordino „Už nuopelnus“ kavalierius. „Metų Lenko 1998“ titulo laimėtojas. 2002 metais apdovanotas Lenkijos respublikos žurnalistų draugijos auksine taure.