kviečia į virtualią parodą
Varėnoje devynių vaikų šeimoje.
Vaikystę būsimasis menininkas praleido Druskininkuose, kur tėvo prižiūrimas
išmoko skambinti fortepijonu.
1909 m. sausio 1 d.
Šateikių šv. evangelisto Morkaus bažnyčioje
susituokė su rašytoja Sofija Kymantaite.
1910 m. gegužės 30 d.
Gimė duktė Danutė.
1911 m. kovo 28 d.
M. K. Čiurlionis mirė Raudonojo dvaro sanatorijoje Pustelnike. Palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse.
M. K. Čiurlionis baigė Druskininkų liaudies mokyklą. Tėvo pamokytas laisvai skambino pianinu ir vargonais. Artimas šeimos bičiulis daktaras Jozefas Markiewiczius rekomendavo jį kunigaikščiui Mykolui Oginskiui, Plungėje turėjusiam orkestro mokyklą.
1889–1893 m.
M. K. Čiurlionis gyveno Plungėje, M. Oginskio dvare įsteigtoje orkestro mokykloje mokėsi groti įvairiais instrumentais, giedojo chore. Tuo metu pradėjo komponuoti, laisvalaikiu piešė.
Materialiai remiamas M. Oginskio, M. K. Čiurlionis studijavo Varšuvos muzikos institute. Be specialybės M. K. Čiurlionis dar studijavo teoriją ir istoriją, harmoniją, lankė choro klasę, mokėsi gamtos mokslų, astronomijos, filosofijos, numizmatikos, mineralogijos.
Institute įgijo kompozicijos specialybės diplomą.
1901–1902 m.
Studijavo Leipcigo konservatorijoje prof. C. Reineckes kompozicijos ir S. Jadassohno kontrapunkto klasėse. Laisvu klausytoju įsirašė į universiteto estetikos, istorijos ir psichologijos paskaitas.
Materialiai remiamas M. Oginskio, M. K. Čiurlionis studijavo Varšuvos muzikos institute. Be specialybės M. K. Čiurlionis dar studijavo teoriją ir istoriją, harmoniją, lankė choro klasę, mokėsi gamtos mokslų, astronomijos, filosofijos, numizmatikos, mineralogijos.
Institute įgijo kompozicijos specialybės diplomą.
1901–1902 m.
Studijavo Leipcigo konservatorijoje prof. C. Reineckes kompozicijos ir S. Jadassohno kontrapunkto klasėse. Laisvu klausytoju įsirašė į universiteto estetikos, istorijos ir psichologijos paskaitas.
Čiurlionio nueitas kelias žavi atradimais, netikėtais posūkiais, fantazijos polėkių įvairove, mįslingais, alogiškais, neretai bauginančiais vaizdiniais, keistomis svajingomis vizijomis.
laki vaizduotė, fantazijos guvumas.
Unikalių muzikinių sugebėjimų išryškėjimas ankstyvoje Čiurlionio vaikystėje liudija apie svarbų jo įgimtų gebėjimų vaidmenį.
Jis buvo genialus vaikas, jau 5 m. amžiaus stebinęs suaugusius unikalia klausa ir sugebėjimu improvizuoti.
gaivališkas kūrybiškumas,
vaizduotė,
fantazija,
metaforinis mąstymas,
diskursyvus ir intuityvus pažinimas, mintis,
jausmas.
gaivališkas kūrybiškumas,
vaizduotė,
fantazija,
metaforinis mąstymas,
diskursyvus ir intuityvus pažinimas, mintis,
jausmas.
(1896–1903)
Paskutiniais gyvenimo metais pradėta kurti opera „Jūratė“ taip pat buvo vienas iš bandymų realizuoti savo kūrybines mintis jau kitoje, daugialypėje meninės raiškos plotmėje.
Visgi šiandien priskaičiuojama nuo 350 iki beveik 400 muzikos kūrinių. Dauguma jų – tai kūriniai fortepijonui, bet labai reikšmingi ir opusai simfoniniam orkestrui (simfoninės poemos „Miške“, „Jūra“, uvertiūra, kantata chorui ir orkestrui), styginių kvartetas, kūriniai chorams (originalios kompozicijos ir harmonizuotos lietuvių liaudies dainos), kūriniai vargonams.
M.K.Čiurlionio fortepijono muzikos natų rinkinį sudarė muzikologas Darius Kučinskas, bendradarbiaudamas su japonų muzikologe Yumiko Nunokawa.
Rinkinį išleido vienos stambiausių japonų korporacijų leidybinis padalinys „Yamaha Music Media Corporation“, bendradarbiaudamas su Muzikos informacijos ir leidybos centru.
M. K. Čiurlionis sukūrė tam tikrą muzikos ir tapybos principus sintezuojančią sistemą, pagrįstą atitikmenimis: muzikinio tono garsumą atitinka spalvos ir kontūro intensyvumas, muzikinį tempą – plastinis-linijinis ritmas, muzikinio kūrinio dalis – ciklinė kūrinio sandara.
dominuoja nakties, prieblandos, saulėlydžių vaizdai. Juose – sutemų paslaptys, gamtos elegija ir nepaaiškinamų žmogaus baimių, keistų nuotaikų susipynimas (Pavojus, 1904, Miško ošimas, 1904, Dūdorius, 1904, ciklas Para, 1904–1905 ir kt.).
literatūriško simbolizavimo jis perėjo prie plastiškai išraiškingos tapybos. Ryškius jo tapybos pokyčius tapybinio profesionalizmo link iliustruoja ciklai Kibirkštys (1906) ir Žiema (1907).