Vilniaus rajono savivaldybės Centrinė biblioteka
kviečia į virtualią parodą
„Reikia turėti šviesos su savimi“ M.K.Čiurlioniui – 145
Slide Istorija M. K. Čiurlionis gimė 1875 m. rugsėjo 22 d.
Varėnoje devynių vaikų šeimoje.
Vaikystę būsimasis menininkas praleido Druskininkuose, kur tėvo prižiūrimas
išmoko skambinti fortepijonu.

1909 m. sausio 1 d.
Šateikių šv. evangelisto Morkaus bažnyčioje
susituokė su rašytoja Sofija Kymantaite.

1910 m. gegužės 30 d.
Gimė duktė Danutė.

1911 m. kovo 28 d.
M. K. Čiurlionis mirė Raudonojo dvaro sanatorijoje Pustelnike. Palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse.

Slide Mokslo metai 1885 m.
M. K. Čiurlionis baigė Druskininkų liaudies mokyklą. Tėvo pamokytas laisvai skambino pianinu ir vargonais. Artimas šeimos bičiulis daktaras Jozefas Markiewiczius rekomendavo jį kunigaikščiui Mykolui Oginskiui, Plungėje turėjusiam orkestro mokyklą.

1889–1893 m.
M. K. Čiurlionis gyveno Plungėje, M. Oginskio dvare įsteigtoje orkestro mokykloje mokėsi groti įvairiais instrumentais, giedojo chore. Tuo metu pradėjo komponuoti, laisvalaikiu piešė.
Slide 1894–1899 m.
Materialiai remiamas M. Oginskio, M. K. Čiurlionis studijavo Varšuvos muzikos institute. Be specialybės M. K. Čiurlionis dar studijavo teoriją ir istoriją, harmoniją, lankė choro klasę, mokėsi gamtos mokslų, astronomijos, filosofijos, numizmatikos, mineralogijos.
Institute įgijo kompozicijos specialybės diplomą.


1901–1902 m.
Studijavo Leipcigo konservatorijoje prof. C. Reineckes kompozicijos ir S. Jadassohno kontrapunkto klasėse. Laisvu klausytoju įsirašė į universiteto estetikos, istorijos ir psichologijos paskaitas.
Slide 1902 m. liepos 14 d.
Materialiai remiamas M. Oginskio, M. K. Čiurlionis studijavo Varšuvos muzikos institute. Be specialybės M. K. Čiurlionis dar studijavo teoriją ir istoriją, harmoniją, lankė choro klasę, mokėsi gamtos mokslų, astronomijos, filosofijos, numizmatikos, mineralogijos.
Institute įgijo kompozicijos specialybės diplomą.


1901–1902 m.
Studijavo Leipcigo konservatorijoje prof. C. Reineckes kompozicijos ir S. Jadassohno kontrapunkto klasėse. Laisvu klausytoju įsirašė į universiteto estetikos, istorijos ir psichologijos paskaitas.
Slide Kūryba M. K. Čiurlionio kūrybinis palikimas yra gausus ir įvairialypis, stulbinantis kūrybinių polėkių drąsa, originalumu ir įvairove.

Čiurlionio nueitas kelias žavi atradimais, netikėtais posūkiais, fantazijos polėkių įvairove, mįslingais, alogiškais, neretai bauginančiais vaizdiniais, keistomis svajingomis vizijomis.
Slide Kūryba Jau vaikystėje M. K. Čiurlioniui buvo būdinga kūrybinė energija, ypatingas pasaulio suvokimo aštrumas,
laki vaizduotė, fantazijos guvumas.

Unikalių muzikinių sugebėjimų išryškėjimas ankstyvoje Čiurlionio vaikystėje liudija apie svarbų jo įgimtų gebėjimų vaidmenį.

Jis buvo genialus vaikas, jau 5 m. amžiaus stebinęs suaugusius unikalia klausa ir sugebėjimu improvizuoti.
Slide Kūryba M. K. Čiurlionio asmenybė sudarė skirtingų žmogiškos veiklos formų, sugebėjimų kompleksą, kuriame kiekvienu konkrečiu atveju savitai pasireiškė įvairūs menininko kūrybinio potencialo elementai:
gaivališkas kūrybiškumas,
vaizduotė,
fantazija,
metaforinis mąstymas,
diskursyvus ir intuityvus pažinimas, mintis,
jausmas.
Slide Muzika M. K. Čiurlionio asmenybė sudarė skirtingų žmogiškos veiklos formų, sugebėjimų kompleksą, kuriame kiekvienu konkrečiu atveju savitai pasireiškė įvairūs menininko kūrybinio potencialo elementai:
gaivališkas kūrybiškumas,
vaizduotė,
fantazija,
metaforinis mąstymas,
diskursyvus ir intuityvus pažinimas, mintis,
jausmas.
Slide Ankstyvasis periodas
(1896–1903)
Jis susijęs su studijų laikotarpiu Varšuvoje (1894–1899) ir Leipcige (1901–1902). Tai kompozitoriaus stiliaus formavimasis, kompozicinės technikos įvaldymo laikotarpis. To meto kūriniai ryškiai atspindi kompozitoriaus susižavėjimą F. Šopenu, tačiau dalis kūrinių akivaizdžiai rodo kompozitoriaus polinkį polifoniniam mąstymui, siekį atrasti naujas kompozicines ir instrumento išraiškos galimybes.
Slide Vėlyvasis laikotarpis (1904–1910) M. K. Čiurlionis ryžtingai pasuka modernios muzikos link. Po studijų Leipcige M. K. Čiurlionis pradėjo intensyviai tapyti. Tai akivaizdžiai paveikė jo muzikos stilių. Atsisakoma romantinio jausmingumo, kūriniai išsiskiria konstruktyviu ir loginiu pobūdžiu, nauja architektonika ir menine koncepcija.

Paskutiniais gyvenimo metais pradėta kurti opera „Jūratė“ taip pat buvo vienas iš bandymų realizuoti savo kūrybines mintis jau kitoje, daugialypėje meninės raiškos plotmėje.
Slide Šiandien, deja, nežinome, kiek iš viso M. K. Čiurlionis buvo sukūręs muzikos, nes didelė dalis rankraščių neišliko, kiti, manoma, sudegė karo metu ar dingo istorijos verpetuose. O tai, kas išliko – daugiausia eskizai, juodraščiai, muzikinių idėjų fragmentai. Toks archyvo pobūdis lėmė, kad M. K. Čiurlionio kūriniai baigti publikuoti tik praėjus šimtmečiui po kompozitoriaus mirties.

Visgi šiandien priskaičiuojama nuo 350 iki beveik 400 muzikos kūrinių. Dauguma jų – tai kūriniai fortepijonui, bet labai reikšmingi ir opusai simfoniniam orkestrui (simfoninės poemos „Miške“, „Jūra“, uvertiūra, kantata chorui ir orkestrui), styginių kvartetas, kūriniai chorams (originalios kompozicijos ir harmonizuotos lietuvių liaudies dainos), kūriniai vargonams.
Slide Įdomu 2011-uosius UNESCO paskelbus Čiurlionio metais, išskirtinis dėmesys jo kūrybai buvo juntamas ir toliausiuose pasaulio kampeliuose. Tai liudija 2011 m. Japonijoje pasirodęs pirmasis M.K.Čiurlionio kūrinių fortepijonui rinkinys, kuriame spausdinami vien originalūs, redaktorių neinterpretuoti kompozitoriaus muzikos tekstai.
M.K.Čiurlionio fortepijono muzikos natų rinkinį sudarė muzikologas Darius Kučinskas, bendradarbiaudamas su japonų muzikologe Yumiko Nunokawa.
Rinkinį išleido vienos stambiausių japonų korporacijų leidybinis padalinys „Yamaha Music Media Corporation“, bendradarbiaudamas su Muzikos informacijos ir leidybos centru.
Slide Tapyba M. K. Čiurlionio tapyba žavi ne tik paslaptingu turiniu, nutapytų vaizdų įtaigumu, bet ir originalia menine forma.

M. K. Čiurlionis sukūrė tam tikrą muzikos ir tapybos principus sintezuojančią sistemą, pagrįstą atitikmenimis: muzikinio tono garsumą atitinka spalvos ir kontūro intensyvumas, muzikinį tempą – plastinis-linijinis ritmas, muzikinio kūrinio dalis – ciklinė kūrinio sandara.
Slide Tapyba Ankstyvojoje kūryboje (1903–1906)
dominuoja nakties, prieblandos, saulėlydžių vaizdai. Juose – sutemų paslaptys, gamtos elegija ir nepaaiškinamų žmogaus baimių, keistų nuotaikų susipynimas (Pavojus, 1904, Miško ošimas, 1904, Dūdorius, 1904, ciklas Para, 1904–1905 ir kt.).
Slide Tapyba 1906–1907 m. laikotarpiu ypač stipriai keitėsi tapytojo meninės mąstysenos principai: nuo
literatūriško simbolizavimo jis perėjo prie plastiškai išraiškingos tapybos. Ryškius jo tapybos pokyčius tapybinio profesionalizmo link iliustruoja ciklai Kibirkštys (1906) ir Žiema (1907).
Šrifto dydžio keitimas
Kontrastas
Copy link
Powered by Social Snap