Rugpjūčio 23–26 d. Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos ir jos struktūrinių padalinių skaitytojai dalyvavo projekte „Kas gimė lenku, turi būti patriotas“. Projekto tikslas – toliau plėsti žinias apie maršalą Juzefą Pilsudskį ir jo žmoną Aleksandrą Pilsudską. Lenkijos Respublikos Seimas 2023 metus paskelbė Aleksandros Pilsudskos metais. Aleksandra Pilsudska – Lenkijos nepriklausomybės kovotoja. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą ji aktyviai dalyvavo nepriklausomybės veikloje, o 1918 m. atgavus nepriklausomybę, kaip Juzefo Pilsudskio žmona ėjo Lenkijos pirmosios ponios pareigas. Kartu su vyru Aleksandra Pilsudska atliko svarbų vaidmenį kuriant nepriklausomą Lenkijos valstybę.
Pirmąją dieną projekto dalyviai aplankė namą, kuriame gimė Aleksandra, Galaja gatvėje, Suvalkuose. Aplankė jos krikšto vietą – Dievo Motinos Marijos Karalienės Kankinių bažnyčią, Švento Aleksandro katedrą, prie kurios stovi Juzefo Pilsudskio paminklas, ir maršalo aikštę. Aleksandra Pilsudska padarė didžiulę įtaką švietimo plėtrai savo gimtajame mieste, prisidėdama prie mokyklų įkūrimo. Aleksandra yra Suvalkų garbės pilietė.
Kita ekskursijos stotelė – Karališkųjų pirčių parkas Varšuvoje. Su Belvederiu, Karališkųjų pirčių parku ir kitais šioje vietovėje esančiais pastatais susiję daug labai svarbių, dažnai asmeninių įvykių Juzefo ir Aleksandros Pilsudskių gyvenime. Čia jie praleido daug laimingų savo gyvenimo metų.
Galutinis kelionės taškas – Aleksandros Pilsudskos kapas Povonzkų kapinėse Varšuvoje. Tai seniausios ir garsiausios Varšuvos katalikų kapinės. Čia palaidota daug žymių rašytojų, menininkų, mokslininkų, politikų, gydytojų, verslininkų ir visuomenės veikėjų. Prie Aleksandros kapo buvo uždegtos žvakutės ir padėti vainikai.
Ekskursijos dalyviams tai buvo puiki proga geriau suprasti ir įvertinti Lenkijos istoriją, ypač tarpukario laikotarpį, kai Lenkija po ilgų padalijimų metų atgavo nepriklausomybę, pamąstyti apie moterų vaidmenį istorijoje ir jų indėlį į visuomeninį gyvenimą bei politiką.
Projektą Švietimo ir mokslo ministerijos lėšomis subsidijavo šv. Maksimilijono Marijos Kolbe lenkų kalbos plėtros institutas.
