Nuo birželio 27 iki liepos 1 dienos, jau antrus metus, Rudausių kaime organizuota stovykla „Skoninga vasara“ 1–7 klasių vaikams. Stovyklos organizatoriai Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos Rudausių struktūrinio padalinio vyr. bibliotekininkė Gražina Lapunienė ir Vilniaus rajono Nemenčinės vaikų darželio Rudausių daugiafunkcinio centro koordinatorė Dorota Tomaševska. Šiemet dauguma stovyklos veiklų bei edukacijų vyko kulinarinio paveldo tematika, tad kiekviena diena buvo ne tik ypatinga, bet ir naudinga.
Katinas ir pelytė
Pirmą dieną per integracines veiklas dalyviai susipažino. Vėliau, muzikinės pertraukėlės metu, vaikai šoko, atlikinėjo trumpas, bet linksmas užduotis. Vadovė Dorota pravedė mankštą. Po tokios aktyvios veiklos vaikai gavo rimtą užduotį – susiskirstę komandomis, turėjo sugalvoti komandos pavadinimą bei nupiešti plakatą ir pavaizduoti kiekvieną komandos narį. Taip susikūrė „Bitės“ ir „Smiešarikų“ komandos. Vaikai klausėsi Annos Adamovič pamokos apie valgymo etiketą ir stalo serviravimą. Vaikai savarankiškai mokėsi padengti stalą pusryčiams, pietums ir vakarienei. Vardino taisykles, kaip reikia ir kaip nereikia elgtis prie stalo. Taisyklę, kad sėdint prie stalo ant kelių turi tilpti „katinas“, o per pečius turi perbėgti „pelytė“, jie kartojo iki pat stovyklos pabaigos! Po edukacinės dalies – pietūs, kurių metu stovyklautojai galėjo pritaikyti ką tik išmoktas taisykles. Pasistiprinus ir atgavus jėgas, dalyvavo edukaciniame užsiėmime – lėkštučių dekoravime. Šią pamoką pravedė dekoruotoja Agnieška Kliukovska. Ji paaiškino, kaip reikia išvalyti lėkštę prieš dažant, kaip naudotis dažais bei teptukais. Vaikai pasitelkę savo vaizduotę kibo į darbą. Palikę lėkštutes džiūti ir sutvarkę savo vietas, pasiruošė kitai veiklai – karštų sumuštinių gaminimui. Kiekvienas savarankiškai pasigamino sau vakarienę. Dienos pabaigoje stovyklautojai suvalgė po ledų porciją. Šia vasariška gaida užbaigė pirmąją dieną.
Nuo botanikų iki detektyvų
Antrąją dieną stovyklautojai praleido Lietuvos sostinėje – Vilniuje. Nuotykiai prasidėjo Vilniaus Universiteto botanikos sode Kairėnuose. Gidė papasakojo apie žiedo sandarą, žiedyno ir augalų rūšis. Po trumpos edukacinės pamokėlės kiekvienas gavo popieriaus lapą, kreidelių ir keliavo piešti patikusį augalą. Nupiešę ir aptarę kiekvieną nupieštą augalą, dalyvavo ekskursijoje po šį sodą. Gidė nuvedė prie senojo dvaro fontano, Europos Sąjungos žiedo, bijūnų, šaltinėlio ir rožyno. Aprodžiusi šias vietas, atvedė vaikus prie basakojų tako, kur visi pamankštino savo pėdutes. Dalyviai aplankė ir Vilniaus Bernardinų sodą. Ten vaikai atsigaivino medžių pavėsyje, pabraidžiojo Vilnios upėje. Atgavę jėgas, stovyklautojai pašėliojo vaikų žaidimų aikštelėje. Po žaidimų ir šėlionių atėjo laikas pietauti. Visi kartu įsitaisę pavėsyje ant žolės, suvalgė picas ir atsigaivino ledais. Pasistiprinę, leidosi į ilgą kelionę – pėsčiomis ėjo iki Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos. Čia gidė aprodė bibliotekos patalpas ir pristatė skaitymo iššūkį „Vasara su knyga“. Po to vaikų laukė detektyvinis žaidimas. Įsijautę į Seklio Noselės vaidmenį, stovyklautojai sprendė mįsles, ieškojo įkalčių po visą biblioteką, kol išsiaiškino, kas įvykdė nusikaltimą. Kiekvienas įrodė, kad galėtų tapti detektyvu! Šia nuostabia gaida baigėsi antroji stovyklos diena.
Mažieji šefai
Trečioji diena buvo skirta lietuviškos virtuvės pažinimui. Susirinkus visiems į Rudausių kaimo darželį, tuojau prasidėjo darbai. Tikslas – pagaminti skaniausius pasaulyje cepelinus! Kiekvienas stovyklautojas buvo įdarbintas – vieni skuto bulves, kiti jas plovė, treti skuto morkas, ketvirti nulupo svogūnus. Vėliau bulves ir svogūnus sutarkavo, nusunkė. O tada sekė smagiausia dalis – cepelinų lipdymas! Visi buvo labai įsijautę į šį procesą. Vaikų pagaminti cepelinai buvo patiekti pietums su grietine ir apkepintomis morkomis. Pavalgius, savanorė Agata pravedė protmūšį, kurio klausimai buvo susiję su gaminimu, serviravimu ir kulinarija. Po protmūšio vyko trumpa pamokėlė apie lietuviškus patiekalus.
Dienai įpusėjus, visi nuvyko į Didžiąją Riešę, kur laukė dar viena gaminimo pamoka. Sabina Vanju pravedė šakočio kepimo edukaciją. Joje sužinojo apie šakočių kilmę, receptūrą, kepimo reikmenis, gamybos procesą. Kiekvienas stovyklautojas turėjo progą pasijusti tikru konditeriu ir prisidėti prie šio skanėsto kepimo. Šakočiui iškepus ir atvėsus, visi susibūrė prie stalo ir paragavo pačių iškeptą desertą. Visi buvo labai patenkinti rezultatu! Suvalgę vieną šakotį, kitą gavo dovanų.
Žvilgsnis į praeitį
Ketvirtosios dienos ryte dalyviai iš Vilniaus traukinių stoties iškeliavo į Trakus. Einant miesto gatvėmis, gidė Anna Adamovič papasakojo Trakų miesto istoriją, karaimus bei architektūros ypatybes. Po to vyko ekskursija po Trakų pilį. Po apsilankymo pilyje, stovyklautojų laukė pasiplaukiojimas laivu po Galvės ežerą. Vaikai klausėsi įrašo, kuriame buvo minimi faktai apie Trakų miestą bei Galvės ežerą. Laive vaikai pasistiprino karaimų nacionaliniu patiekalu – kibinais. Einant atgal į traukinių stotį, pakeliui dalyviai aplankė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo baziliką, kur gidė papasakojo apie baziliką ir Švč. Mergelės Marijos atvaizdą. Grįžę traukiniu į Vilnių, prieš važiuodami namo, stovyklautojai pavakarieniavo McDonald‘s restorane.
Molis, želė ir ežeras
Penktą dieną dalyviai praleido Nemenčinėje. Ryte stovyklautojai apsilankė Vilniaus krašto etnografiniame muziejuje. Amatininkė Lucija Ždanovič pravedė lipdymo pamoką, kurios metu kiekvienas sau iš molio nulipdė lėkštę. Vaikai išmoko, kaip tinkamai išploti, iškočioti ir klijuoti molį, kaip jį dekoruoti. Po pamokos Pavel Dombrovski pristatė muziejaus ekspoziciją. Jis papasakojo apie senovinius žemės ūkio įrankius, liaudies amatų dirbinius, parodė pirmuosius televizorius, radiją ir spausdinimo mašinėlę. Edukacijai pasibaigus, visi nuėjo į Nemenčinės vaikų darželį, kur suvalgė gardžius pietus. O paskui vaikai išbandė savo kūrybiškumą: pabarstukais bei plakta grietinėle puošė žėlę.
Po to stovyklautojai leidosi į kelionė prie Gėlos ežero. Einant mišku, vadovė Dorota, kad kelionė neprailgtų, sugalvojo kelias užduotis. Pirmoji – surinkti kuo greičiau dešimt žemuogių, o antroji – sudėlioti figūras iš kankorėžių ir šakų. Visi kartu aptarė saugaus elgesio taisykles prie vandens ir vandenyje. Prie Gėlos ežero laukė smagiausi dienos užsiėmimai – stovyklautojai maudėsi, suposi ant supynių, dalyvavo estafetėse, žaidė kvadratą, kepė zefyrus ant laužo ir valgė ledus. Štai taip linksmai užbaigėme stovyklos „Skoninga vasara“ dienas.
Per šias penkias dienas stovyklautojai daug sužinojo apie maistą, prisidėjo prie patiekalų gaminimo! Kiekvienas iš vaikų susirado naujų draugų, sužinojo daug naujo ir naudingo bei patyrė nerealius vasariškus įspūdžius!
Taip pat, norime padėkoti stovyklos „Skoninga vasara“ rėmėjams, be kurių stovykla nebūtų buvusi tokia puiki: Vilniaus rajono Nemenčinės vaikų darželiui, Vilniaus rajono Nemenčinės seniūnijai, Vilniaus rajono savivaldybės Centrinei bibliotekai, Lietuvos Lenkų Sąjungos Vilniaus rajono skyriui, R. Suchodolskio PĮ, „Šaripok tapytas dekoras“ įkūrėjai Agnieškai Kliukovskai bei vaikų tėvams.
Straipsnio autorė: stovyklos savanorė Agata Liachovič
