Vasario 21-ąją Jungtinės Tautos nuo 1999 metų yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena. Tai yra graži idėja, padedanti įprasminti gimtosios kalbos svarbą mūsų gyvenime, išsaugoti kultūros paveldą, tautos tradicijas ir papročius. Per gimtąją kalbą žmogus yra susijęs tiek su savo paties buvimu, tiek su savąja tauta, todėl mūsų įaugimas į gimtąją kalbą yra išgyvenamas kaip kažkas be galo sava ir įprasta. Kaip rašė žinomas lietuvių poetas Justinas Marcinkevičius: „Gimtųjų žodžių apkabintas, aš gyvas kalboje…“. Gimtoji kalba – esminis tautą jungiantis ryšys. Ji pasireiškia daugelyje lygmenų: nuo kasdienio buitinio bendravimo, iki filosofijos, maldos ar poezijos… Būtent dėl to mes taip branginame ir mylime gimtąją kalbą.
Vasario 24 dieną VRSCB Kalvelių struktūrinio padalinio darbuotojos Natalija Vercholamova ir Teresa Pristavka pakvietė jaunimą ir visus, tą dieną užsukusius į biblioteką lankytojus, paminėti Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, varžantis bibliotekininkių parengtoje viktorinoje „Tauta gyva, kol gyva kalba“. Viktorinos dalyviai turėjo atsakyti į trylika viktorinos klausimų, susijusių su lietuvių kalbos raidos istorija, rašto atsiradimu, gramatika. Reikėjo trumpai apibūdinti iškilius mūsų krašto žmones, atpažinti lietuvių kalbos tarmes. Dalyviai turėjo puikią galimybę pasitikrinti jau turimas žinias ir sužinoti daug naujo. Džiugu, kad jie žinojo daug teisingų atsakymų.
Gimtoji kalba yra mūsų lobis ir tautos simbolis, ja turime rūpintis kasdien. Mylėkime ir branginkime savo kalbą taip, kaip ją mylėjo ir brangino mūsų senoliai.
