Rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais Vilniaus rajono savivaldybės Centrinėje bibliotekoje ir jos struktūriniuose padaliniuose bus įgyvendinamas projektas „Kas gimė lenku, turi būti patriotas“. Projekto tikslas – plėsti žinias apie maršalą Juzefą Pilsudskį ir jo žmoną Aleksandrą Pilsudską: Lenkijos Respublikos Seimas 2023 metus paskelbė Aleksandros Pilsudskos metais. Vilniaus krašto jaunimas dalyvaus susitikime Bezdonyse paskaitoje „Aleksandra Pilsudska Vilniaus krašte“. Kito renginio metu aplankys su maršalo žmona susijusias memorialines vietas Suvalkuose ir Varšuvoje.
Projektą Švietimo ir mokslo ministerijos lėšomis subsidijuoja šv. Maksimilijono Marijos Kolbe lenkų kalbos plėtros institutas.
Rugpjūčio 23–26 d. Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos ir jos struktūrinių padalinių skaitytojai dalyvavo projekte „Kas gimė lenku, turi būti patriotas“. Projekto tikslas – toliau plėsti žinias apie maršalą Juzefą Pilsudskį ir jo žmoną Aleksandrą Pilsudską. Lenkijos Respublikos Seimas 2023 metus paskelbė Aleksandros Pilsudskos metais. Aleksandra Pilsudska – Lenkijos nepriklausomybės kovotoja. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą ji aktyviai dalyvavo nepriklausomybės veikloje, o 1918 m. atgavus nepriklausomybę, kaip Juzefo Pilsudskio žmona ėjo Lenkijos pirmosios ponios pareigas. Kartu su vyru Aleksandra Pilsudska atliko svarbų vaidmenį kuriant nepriklausomą Lenkijos valstybę.
Pirmąją dieną projekto dalyviai aplankė namą, kuriame gimė Aleksandra, Galaja gatvėje, Suvalkuose. Aplankė jos krikšto vietą – Dievo Motinos Marijos Karalienės Kankinių bažnyčią, Švento Aleksandro katedrą, prie kurios stovi Juzefo Pilsudskio paminklas, ir maršalo aikštę. Aleksandra Pilsudska padarė didžiulę įtaką švietimo plėtrai savo gimtajame mieste, prisidėdama prie mokyklų įkūrimo. Aleksandra yra Suvalkų garbės pilietė.
Kita ekskursijos stotelė – Karališkųjų pirčių parkas Varšuvoje. Su Belvederiu, Karališkųjų pirčių parku ir kitais šioje vietovėje esančiais pastatais susiję daug labai svarbių, dažnai asmeninių įvykių Juzefo ir Aleksandros Pilsudskių gyvenime. Čia jie praleido daug laimingų savo gyvenimo metų.
Galutinis kelionės taškas – Aleksandros Pilsudskos kapas Povonzkų kapinėse Varšuvoje. Tai seniausios ir garsiausios Varšuvos katalikų kapinės. Čia palaidota daug žymių rašytojų, menininkų, mokslininkų, politikų, gydytojų, verslininkų ir visuomenės veikėjų. Prie Aleksandros kapo buvo uždegtos žvakutės ir padėti vainikai.
Ekskursijos dalyviams tai buvo puiki proga geriau suprasti ir įvertinti Lenkijos istoriją, ypač tarpukario laikotarpį, kai Lenkija po ilgų padalijimų metų atgavo nepriklausomybę, pamąstyti apie moterų vaidmenį istorijoje ir jų indėlį į visuomeninį gyvenimą bei politiką.
Projektą Švietimo ir mokslo ministerijos lėšomis subsidijavo šv. Maksimilijono Marijos Kolbe lenkų kalbos plėtros institutas.
„Aleksandra Pilsudska Vilniaus krašte“ – susitikimas su dr. Tomašu Božerockiu
Rugsėjo 28 d. Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos Bezdonių struktūriniame padalinyje įvyko baigiamasis projekto „Kas gimė lenku, turi būti patriotu“ susitikimas. Bibliotekos skaitytojai, Bezdonių Julijaus Slovackio gimnazijos mokiniai, turėjo galimybę susitikti su Vilniaus universiteto sociologu ir istoriku daktaru Tomaszu Božerockiu. Jaunasis istorikas kalbėjo apie simbolinę vietą – Bezdonius. Būtent čia, 1908 m., Aleksandra Ščerbinska-Pilsudska dalyvavo organizuojant sėkmingą rusų traukinio užpuolimą. Operacijos tikslas, kuriai vadovavo Juzefas Pilsudskis, buvo surinkti pinigų kovotojų judėjimui. A. Ščerbinska tikrino vietovę, žemėlapius, gaudavo informacijos ir gabeno dalį grobio.
Susitikimo dalyviai buvo sužavėti šia įdomia istorija, nutikusia Vilniaus krašte. Po paskaitos vyko viktorina. Užduotys – iš Aleksandros Pilsudskos gyvenimo veiklos – nuo jos indėlio į kovą už Lenkijos nepriklausomybę iki visuomeninės ir kultūrinės. Dėl pagrindinių prizų, stalo žaidimų, varžėsi komandos po tris asmenis.
Kiekvienas dalyvis gavo po mažą dovanėlę. Prie kvapnios arbatos ir užkandžių visi turėjo galimybę padiskutuoti apie išgirstą istoriją, pagerbti Aleksandro Pilsudskos atminimą bei jos nuopelnus tėvynei.
Projektą iš dalies finansavo Švietimo ir mokslo ministerijos Švento Maksimilijono Marijos Kolbės lenkų kalbos plėtros institutas Švietimo ir mokslo ministerijos lėšomis.
