Kovo 15-ąją minime Lietuvos žydų gelbėtojų atminimo dieną. Šis minėjimas yra antrasis, kai Lietuvos Respublikos Seimas šią dieną įtraukė į atmintinų dienų sąrašą 2022 metais. Šią dieną prisimename vokiečių okupacijos metais veikusius didvyrius, kurie nepabūgo rizikuoti savo ir savo artimųjų gyvybėmis, nusprendę išgelbėti žydus nuo mirties. Lietuvos žydų gelbėtojų dienos data pasirinkta neatsitiktinai, siekta prisiminti žymiausią žydų gelbėtoją, Vilniaus universiteto bibliotekininkę ir publicistę Oną Šimaitę, kuriai 1966 metų kovo 15 dieną už žydų gelbėjimą per Holokaustą, pirmajai iš lietuvių, suteiktas garbingas Pasaulio tautų teisuolės vardas.
Kovo 16 dieną Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos Mažųjų Lygainių struktūriniame padalinyje įvykęs renginys „Bibliotekininkė, pedagogė, publicistė, garsiausia Vilniaus geto žydų gelbėtoja, pasaulio tautų teisuolė – Ona Šimaitė“, skirtas Onos Šimaitės 130-osioms metinėms ir Lietuvos žydų gelbėtojų dienai paminėti, paliko neišdildomą įspūdį visiems susirinkusiems. Šią ypatingą dieną turime galimybę ne tik atminti, bet ir pagerbti tuos, kurie rizikavo savo gyvybėmis gelbėdami kitus. Tarp šių drąsių žmonių – Ona Šimaitė, Vilniaus universiteto bibliotekininkė, kuri savo veiksmais įkūnijo tikrą žmogiškumą. Gelbėtoja Ona Šimaitė tapo pirmąja lietuve, kuriai buvo suteiktas garbingas Pasaulio Tautų teisuolės vardas.
Susitikimą praturtino bibliotekininko Edvardo Mackevič pranešimas apie Onos Šimaitės narsą ir pastangas gelbėjant žydus nacizmo okupacijos metu. O. Šimaitė – viena iš daugybės narsių Lietuvos žmonių, suteikusių šiek tiek vilties ir šviesos viename iš juodžiausių istorijos laikotarpių. Iš Vilniaus geto išgelbėjusi dešimtis žmonių, ji pati tapo kankine Dachau koncentracijos stovykloje. Tikslus Onos Šimaitės išgelbėtų žydų skaičius nėra žinomas. 1963 m. Argentinos lietuvių laikraštis rašė, kad apie 100 gyvybių. Už pagalbą žydams ne kartą buvo patekusi į gestapo akiratį, tris kartus buvo suimta, bet paleista padedant Vilniaus universiteto darbuotojams. O. Šimaitė niekada nemėgo kalbėti apie savo žygdarbius, tačiau žydų tauta niekada jos nepamirš. Jeruzalėje, Jad Vašem Teisuolių alėjoje, auga jos garbei pasodintas medis. 2002 m. O. Šimaitė apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (po mirties), o 2004 m. VU Simono Daukanto kiemelyje jos atminimui pagerbti atidengta memorialinė lenta, skelbianti, kad 1940–1944 m. ji dirbo VU bibliotekoje. Prieš šešerius metus Vilniuje, netoli vietos, kur ji gyveno Savičiaus gatvėje, kukli Kūdrų gatvelė pervadinta Onos Šimaitės vardu.
„Lietuvos žydai niekada nepamirš savo geradarių, nes jie – Lietuvos tautos šviesuliai ir didvyriai“ – teigia Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Pranešėjas paminėjo, kad tikslaus žydų gelbėtojų skaičiaus nustatyti tikriausiai neįmanoma. Dėl savo veiklos rizikingumo dažnai slėpdavo savo veiklą net nuo artimiausių giminaičių, o po karo vengdavo kalbėti apie žydų gelbėjimą. Vokiečių okupacijos metais žydų gelbėtojai buvo paprasti žmonės, dažnai niekuo neišsiskiriantys. Daliai Lietuvos žydų gelbėtojų Yad Vashem suteikė Pasaulio tautų teisuolio vardą, kuris skiriamas tiems, kurie Holokausto metu, nebūdami žydai ir nesiekdami pelno, padėjo žydams ir juos gelbėjo. Lietuva – antroje vietoje pasaulyje pagal Pasaulio tautų teisuolių skaičių ir gali didžiuotis 924 žydų gelbėtojais. Pasaulio tautų teisuolio vardas yra aukščiausias apdovanojimas, kurį Izraelio valstybė gali įteikti žmonėms už jų nuopelnus humanizmui. Šį vardą yra gavę beveik 28 tūkst. žmonių iš 51 pasaulio šalies. Iš maždaug 208 tūkst. Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusių žydų apie 195 tūkst. buvo nužudyti.
Renginio kulminacija tapo muzikinis pasirodymas, kurį pristatė talentingi atlikėjai Anastasija Žuromskaitė ir Jevgenijus Kuzminas iš asociacijos „Geležinis roko kumštis“. Jų atlikti kūriniai, palietė kiekvieno renginio dalyvio širdį, sukėlė ne tik gilias emocijas, bet ir susilaukė audringų ovacijų. Muzika tapo tiltu tarp praeities ir dabarties, leidžianti dar kartą prisiminti prasmę ir svarbą, kurią neša žmogiškumo ir drąsos aktai.
Renginys Lietuvos žydų gelbėtojų dienai paminėti Mažųjų Lygainių bibliotekoje parodė, kad istorinė atmintis yra gyva ir svarbi ne tik išsaugant praeities liudijimus, bet ir skatinant dabarties kartas gyventi teisingai, būti drąsiems ir žmogiškiems. Tai priminimas mums visiems, kad kiekvienas gali būti šviesa sunkiais istorijos momentais ir mūsų veiksmai gali įkvėpti ateities kartas siekti teisingumo ir gerumo.
vyr. bibliotekininkas Edvard Mackevič
Alicijos Anuškevič nuotraukos
